- grįstakelis
- grį̃stakelis sm. (1) grįstas (ppr. medžiais) kelias per mišką: Miško kirtėjų brigados suskambino kirviais ir pjūklais, gamindamos atsargai rąstus nutiesti grįstakeliui sp. Per Žaliąją yra grį̃stakelis Krsn. Grį̃stakeliu baisiai krato Krsn.
Dictionary of the Lithuanian Language.